Naujienos

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu panaikino Žemės ūkio ministerijos 2025 m. sausio 31 d. sprendimą bei Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir įpareigojo NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą paraišką dėl valstybės pagalbos skyrimo.

Bylos duomenimis, pareiškėjas, vykdantis ūkinę veiklą žemės ūkio sektoriuje, 2023 m. birželio–liepos mėn. UAB „Agrobosas“ pardavė savo ūkyje užaugintas pupas, tačiau už šias žemės ūkio produkcijos tiekimo paslaugas įmonė su pareiškėju neatsiskaitė. Vėliau minėtai įmonei buvo iškelta bankroto byla, o skola pareiškėjui sudarė 332 483,25 Eur. Atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėjas kreipėsi dėl valstybės pagalbos pagal priemonę, skirtą žemės ūkio veiklos subjektams, nukentėjusiems nuo bankrutuojančių pirkėjų.

NMA 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo paraišką atmetė, motyvuodama tuo, kad apskaičiuota pagalbos suma (132 993,30 Eur) viršija 2019 m. vasario 21 d. Komisijos reglamente (ES) 2019/316, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (toliau – Reglamentas) nustatytą maksimalią de minimis pagalbos ribą vienai įmonei per trejų metų laikotarpį (25 000 Eur), todėl valstybės pagalba negali būti skiriama net ir jos dalimi.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą, pažymėdamas, kad nei taikytinas Reglamentas, nei Likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų ar fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams tenkinimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nedraudžia skirti mažesnės nei maksimali leidžiama pagalbos sumos. Jo nuomone, NMA turėjo įvertinti galimybę skirti bent dalinę pagalbą, kuri atitiktų Reglamento ribas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad NMA sprendimas buvo grindžiamas netinkamu teisės aktų aiškinimu ir neatitiko viešojo administravimo principų. Teismo įsitikinimu, NMA nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo paraišką ir nenurodė, kodėl net ir ta valstybės pagalbos dalis, kuri neviršija 25 000 Eur ribos, negalėjo būti skirta. Be to, NMA nepagrįstai pasirinko taikyti maksimalią 40 proc. pagalbos intensyvumo ribą, nors pagal galiojančius teisės aktus galima taikyti ir mažesnį procentą, jei tai būtina siekiant atitikti galimą teikti valstybės nereikšmingą (de minimis) pagalbos dydį.

Teismas pabrėžė, kad toks NMA ir Žemės ūkio ministerijos pateikiamas Aprašo nuostatų aiškinimas paneigia valstybės de minimis pagalbos tikslus, kadangi valstybės pagalba reiškia valdžios institucijos veiksmus, įgyvendinamus naudojant viešuosius išteklius tam, kad palaikytų tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą. Tam, kad suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, kuri neatsirastų rinkos sąlygomis, neiškraipytų konkurencijos, viešojo administravimo subjektas, spręsdamas dėl valstybės pagalbos teikimo, turi laikytis jos skyrimo (administravimo) ir vėlesnės kontrolės (priežiūros) taisyklių.

Teismas taip pat konstatavo, kad žemės ūkio ministro 2024 m. lapkričio 19 d. įsakymas dėl pagalbos intensyvumo lygio nustatymo konkrečiais metais negali paneigti aukštesnę teisinę galią turinčių teisės aktų – Aprašo – nuostatų, kurios leidžia taikyti lankstesnį pagalbos skyrimo mechanizmą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad skundžiami sprendimai neatitinka teisės aktų nuostatų. Taigi NMA įpareigota iš naujo, tinkamai ir objektyviai įvertinusi visas reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl valstybės pagalbos skyrimo pareiškėjui.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas.

Administracinė byla Nr. eI3-9488-816/2025

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.