Naujienos

Regionų administracinis teismas išnagrinėjo ginčą tarp Valstybinės kalbos inspekcijos (Inspekcija) ir Vilniaus rajono savivaldybės mero dėl sprendimo, kuriuo Inspekcija nurodė Vilniaus rajono savivaldybės merui Robertui Duchnevičiui, kad iki 2023 m. liepos 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose viešieji užrašai, informuojantys apie Bieliškių ir Ažulaukės kaimus, būtų tik valstybine kalba, teisėtumo ir pagrįstumo, ir atmetė atsakovės Inspekcijos skundą kaip nepagrįstą.  

Valstybinė kalbos inspekcija nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose pateikiami viešieji užrašai „k. Bieliškės“ ir „AŽULAUKĖ, o po šiais užrašais  papildomai pateikiami analogiški (neišsamesni) ir nedidesnio formato užrašai lenkų kalba „w. Bieliszki“ ir „ORZEŁÓWKA“. Konstatavusi, jog tokie viešieji užrašai „w. Bieliszki“ ir „ORZEŁOWKA“ pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymą, kadangi vietovardžiai vartojami lenkų kalba, o patys viešieji užrašai parašyti nevalstybine kalba, 2023 m. gegužės 22 d. priėmė nurodymą, kuriuo nurodė Vilniaus rajono savivaldybės merui Robertui Duchnevičiui, kad iki 2023 m. liepos 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose viešieji užrašai, informuojantys apie Bieliškių ir Ažulaukės kaimus, būtų tik valstybine kalba.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nurodė, kad, pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“, tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Taigi atsakovė Inspekcija turėjo įvertinti sklandžiam tiek vietiniam, tiek tarptautiniam judumui Vilniaus rajono savivaldybėje tokių užrašų poreikį, jų pateikimo vietą, būdą, kiekį, funkcinę paskirtį, o identifikavusi tokį poreikį – ar šie užrašai atitinka to paties VLKK nutarimo reikalavimus, kad  informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė ir jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma – ginčo užrašų pateikimo vieta, būdas, jų kiekis, funkcinė paskirtis ir objektai, kuriuos šie užrašai žymi, taip pat užsienio kalbos, kuria minėti užrašai yra pateikti, statusas (viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų), leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo užrašams gali būti taikoma teisės aktų leidėjo nustatyta išimtis, jog tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, greta valstybinės kalbos transporte gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.

Teismas, konstatavęs, kad Inspekcija neįvykdė pareigos individualiai įvertinti nagrinėjamą situaciją, neužtikrino objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimo pagal joms sistemiškai taikytinus minėtus įstatymus ir juos įgyvendinančius žemesnės galios teisės aktus, atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos skundą kaip nepagrįstą.

Administracinė byla Nr. I3-701-931/2025

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.