Naujienos

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs ginčą, kovo 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Gedimino Lipnevičiaus skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo panaikinimo.

Ginčas kilo dėl VTEK nustatyto pažeidimo, kad pareiškėjas, eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, nepareiškė nusišalinimo ir aktyviai dalyvavo svarstant ir balsuojant dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto, o vėliau ir dėl sprendimo dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Komisijos vertinimu, politikas šiuo atveju veikė savo privataus intereso naudai, kadangi jo vadovaujama įmonė valdo alaus barą Radviliškyje. Tokie veiksmai pripažinti šiurkščiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (Įstatymas) pažeidimu.

 Pareiškėjas nesutinka su VTEK sprendimo išvada, kad jis padarė šiurkštų Įstatymo pažeidimą. Laikosi pozicijos, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryboje svarstytas sprendimo projektas dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo buvo norminis administracinis aktas, todėl šiuo atveju Įstatyme nustatytas interesų konfliktas nekyla. Taip pat pabrėžė, kad nėra žalos padarymo fakto.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Komisijos išvadomis, kad pareiškėjas, būdamas valstybės politikas, o kartu ir verslininkas, ir dalyvaudamas svarstant tiek Tarybos sprendimo projektą, tiek ir Tarybos sprendimą dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ribojimo viešojo maitinimo įstaigose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, ir aktyviai kritikuodamas šį teisės aktą, realizavo savo privatų interesą. Valstybės politikui, atliekančiam tarnybines pareigas, šis klausimas sukėlė tiesioginę, akivaizdžią viešųjų ir privačių interesų priešpriešą, todėl vengdamas interesų konflikto jis privalėjo Įstatymo nustatyta tvarka pareikšti nusišalinimą ir nedalyvauti jokiose šio sprendimo svarstymo bei priėmimo procedūrose. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas savo aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais tokios pareigos (pareikšti apie nusišalinimą) neatliko. O argumentas, kad jis nedalyvavo balsuojant priimant minėtus teisės aktus, Įstatymo nuostatų prasme negali  būti prilygintas nusišalinimui. Teismas pabrėžė, kad pareiga vengti interesų konflikto pareiškėjo tarnybinio statuso asmenims yra fundamentalus imperatyvas. Tokia pareiga yra atliekama tik valiniais ir aktyviai išreikštais deklaruojančiojo asmens veiksmais. Vadinasi, bet koks veiksmas (derinimas, vizavimas, pasirašymas, balsavimas, dalyvavimas nagrinėjant ar tik fiziškas buvimas patalpose (kas gali būti traktuojama kaip kitoks poveikis sprendimui), kuriose sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens privačiais interesais) yra traktuojamas kaip elgesys, kuris kelia asmeniui interesų konfliktą, todėl jis turi nusišalinti ir bet kokia forma vengti atlikti minėtus veiksmus.

Taigi, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, veikė tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijoje, neatliko jokių veiksmų tokiam konfliktui išvengti, atstovavo savo verslo interesams ir juos gynė. Tokiu savo elgesiu pažeidė Įstatymo reikalavimus, todėl Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Taigi teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

Administracinė byla Nr. eI2-2293-595/2025

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.