Naujienos

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. norminėje administracinėje byloje priėmė sprendimą, kuriuo įvertino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos reglamento (Reglamentas) nuostatų, reguliuojančių Savivaldybės tarybos narių atlyginimo klausimus, atitiktį įstatymų nuostatoms.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtais Reglamento 150 punkto nuostatą, 156 ir 157 punktus, teigdamas, kad jais Savivaldybės taryba nustatė reguliavimą, neatitinkantį visų ar kai kurių Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio, kitų jo nuostatų ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų.

Teismas, išanalizavęs ginčijamų punktų turinį ir įstatymuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Reglamento 150 punkto nuostata, pagal kurią tarybos nario atlyginimas apima jo patirtas išlaidas, kurios papildomai nėra kompensuojamos, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Atsižvelgus į tai, kad minėta nuostata savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio nereguliavo, konstatuota, jog ja neįtvirtinta tokia savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo taisyklė, pagal kurią savivaldybės tarybos nariui būtų mokamas ne tik jo atlyginimas, bet ir kompensuojamos papildomos išlaidos. Taigi, Savivaldybės taryba, neįtvirtinusi papildomų kompensavimo mechanizmų, neviršijo jai įstatyme suteiktų įgaliojimų.

Įvertinęs Reglamento 156 punktą, teismas konstatavo, kad Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje savivaldybių taryboms suteikta diskrecija nustatyti atlyginimo mažinimo tvarką yra siejama su proporcingumo principu ir praleistų posėdžių skaičiumi. Tačiau įstatyme nėra nustatyta galimybė savivaldybės tarybai nustatyti maksimalią atlyginimo mažinimo ribą, todėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo įtvirtintas draudimas mažinti savivaldybės tarybos nario atlyginimą daugiau kaip 50 procentų, buvo pripažintas prieštaraujančiu įstatymui. Teismas akcentavo, kad įstatymų leidėjas savivaldybės tarybai suteikė teisę reglamente nustatyti atlyginimo mažinimo tvarką, bet ne teisę apriboti proporcingumo principo taikymą nustatant maksimalią galimą atlyginimo mažinimo ribą.

Dėl Reglamento 157 punkto teismas konstatavo, kad išimtis, nustatanti, jog tarybos nario atlyginimas nemažinamas, jei jis nedalyvavo posėdyje dėl atstovavimo savivaldybei pagal mero potvarkį ar tarybos sprendimą, neatitinka teisėkūros aiškumo principo. Teismas pabrėžė, kad tokia formuluotė nėra pakankamai tiksli ir sukuria situacijų, kai neaišku, kokiais atvejais atlyginimas gali būti nemažinamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Savivaldybės taryba negali nustatyti tokių išimčių, nes įstatymų leidėjas jų nenustatė. Kitas šiame punkte įtvirtintas nuostatas, pagal kurias Savivaldybės tarybos nario atlyginimas nemažinamas dėl to, kad jis posėdyje nedalyvauja, nes nusišalino nuo klausimo svarstymo, ar dėl to, kad dalyvavo tik viename iš besidubliuojančių posėdžių, teismas pripažino neprieštaraujančiomis įstatymų nuostatoms, kadangi tokiais atvejais tarybos narys iš esmės įgyvendina savo pareigas ir dėl objektyvių priežasčių negali būti laikomas nedalyvavusiu posėdyje.

Teismas taip pat akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčijamas Reglamento nuostatas pripažinti negaliojančiomis nuo jų priėmimo momento, todėl jos laikytinos netekusiomis galios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Administracinė byla Nr. eI4-8584-1247/2025

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai