Naujienos

Regionų administracinis teismas gegužės 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Ievos Trinkūnaitės skundo dalį dėl nepilnamečių asmenų privatumo apsaugos.

Pareiškėja Ieva Trinkūnaitė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos skundas dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo. Ieva Trinkūnaitė teigė, kad sprendime nepagrįstai pripažinta, kad portale www.15min.lt publikacija „Už Foxpay įsigijusios fintech imperijos fasado – patyrusio sukčiaus šešėlis“ (2024-06-09) nepažeidė Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (NANNVIPĮ) normų, nors buvo paskelbta nepilnamečius vaikus identifikuoti leidžianti informacija neigiamų socialinių reiškinių kontekste, taip pat kad publikacija nebuvo paskleista informacija, pažeidžianti jos garbę ir orumą.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė skundą patenkinti iš dalies.

Teismas konstatavo, kad Tarnyba nepagrįstai nusprendė, jog publikacijoje nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Nors nuotraukoje vaikų veidai buvo uždengti, publikacijoje nurodoma, kad pareiškėja su Vilhelmu Germanu augina du nepilnamečius vaikus, ir pateikiamas jų bendras atvaizdas.

Teismas pabrėžė, kad, pagal NANNVIPĮ 6 straipsnio 5 punktą, draudžiama viešinti nepilnamečio atvaizdą ar kitą informaciją, leidžiančią nustatyti jo tapatybę neigiamų socialinių reiškinių kontekste. Šis draudimas yra imperatyvus. Konstatuota, kad net ir esant paslėptiems veidams, pateikta informacija sudarė galimybę nustatyti vaikų tapatybes, todėl taikyta apsauga buvo nepakankama.

Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino šią Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo dalį ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl nepilnamečių privatumo pažeidimo.

Vis dėlto teismas atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį, kurioje ji teigė, kad publikacijoje paskleista informacija pažeidė jos garbę, orumą ir teisę į privatų gyvenimą. Pasak pareiškėjos, tokie teiginiai kaip „<..> tikrasis šios tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių įmonių grupės, kuriai priklauso ir „Foxpay“, vadovas yra Vilhelmas Germanas“; „Tai yra Vilhelmo imperija“; „I. Trinkūnaitė, nors ir turinti ilgametę patirtį finansų sektoriuje bei šios srities išsilavinimą gavo dviejuose užsienio universitetuose, anot daugelio fintech sektoriaus pašnekovų, įmonėje naudingesnė kaip švarus, viešai nesusitepęs veidas“  yra žeidžiantys ir neatitinkantys tikrovės.

Teismas šiuos teiginius įvertino kaip subjektyvią nuomonę, kuri buvo išsakyta buvusio įmonės darbuotojo, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga. Buvo konstatuota, kad šios nuomonės išsakytos etiškai, neperžengiant saviraiškos laisvės ribų, be siekio pažeminti pareiškėją ar ją paniekinti. Taip pat pripažinta, kad publikacijoje nagrinėjamos temos susijusios su viešuoju interesu, todėl taikytinas didesnis pakantumo laipsnis kritikai. Be to, pateikta informacija atskleidžia visuomenei reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos ryšiais su už finansinius nusikaltimus teistais asmenimis ir jų veikla.

Taigi apibendrinęs argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundo dalis dėl jos garbės, orumo ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimo yra nepagrįsta, todėl atmestina.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Administracinė byla Nr. eI2-3468-438/2025

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.