Naujienos

Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Vilniaus miesto Pagirių požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonų. Teismas pareiškimą atmetė, pripažinęs jį nemotyvuotu ir nepagrįstu.

Pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. rugsėjo 11 d. įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Pagirių požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektas, taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą siekiant ištirti, ar Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo (Aprašo) nuostata, pagal kurią vandenvietės apsaugos zonos gali būti nustatomos ne visam aprobuotam požeminio vandens išteklių kiekiui, bet ir maksimaliam planuojamam požeminio vandens vandenvietės debitui, jeigu viso aprobuotų išteklių kiekio neplanuojama naudoti ateityje, neprieštarauja Konstitucijai ir Žemės gelmių įstatymui. Prokuroro teigimu, apsaugos zonos buvo nustatytos nepagrįstai – atsižvelgiant į mažesnį, 75 tūkst. kub. metrų per parą, planuojamą vandens gavybos debitą, o ne į visą aprobuotą požeminio vandens išteklių kiekį (101 tūkst. kub. m per parą). Toks sprendimas susilpnina vandenvietės apsaugą, nes dalis išžvalgytų, tačiau šiuo metu nenaudojamų išteklių lieka be pakankamo apsauginio režimo, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žemės gelmių įstatymas įtvirtina principą, kad saugomi turi būti ir nenaudojami ištekliai.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad ginčijamas įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nustatyta, jog Tarnyba, tvirtindama vandenvietės apsaugos zonos projektą, vadovavosi Žemės gelmių įstatymu, Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu bei kompetentingų specialistų parengtu projektu. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai leidžia apsaugos zonas apskaičiuoti pagal maksimalų planuojamą vandens gavybos debitą, jei visas aprobuotas išteklių kiekis neplanuojamas naudoti, ir tai savaime nereiškia nei išteklių apsaugos panaikinimo, nei jų sumažinimo.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo nuostatos atitikties Konstitucijai ir Žemės gelmių įstatymui. Pažymėta, kad ginčijama nuostata nustato tik apsaugos zonų skaičiavimo metodiką ir nesudaro prielaidų atsisakyti saugoti aprobuotus, tačiau laikinai nenaudojamus požeminio vandens išteklius. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka teisėtumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principus, todėl prokuroro skundas buvo atmestas.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Administracinė byla Nr. eI3-647-1066/2025

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.