Naujienos

Regionų administracinis teismas atmetė Vilniaus arkivyskupijos skundą dėl žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo, kuriuo nepagrįstu pripažintas Arkivyskupijos skundas dėl laikraštyje „Lietuvos rytas“, portale „lrytas.lt“ ir žurnalistės Rasos Karmazaitės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos.

Ginčas kilo dėl laikraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos ir portale „lrytas.lt“ republikuotos publikacijos „Lietuvos lobį pasisavinusią Bažnyčią klampina įtarimai dėl karstų verslo: „Jiems kone viskas galima“ bei žurnalistės įrašo socialiniame tinkle „Facebook“. Juose buvo rašoma apie Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas istorines vertybes, jų išėmimo aplinkybes, galimus paveldosaugos reikalavimų pažeidimus ir tai, kam šios vertybės turėtų priklausyti. Publikacijose taip pat buvo aptariama Arkivyskupijai pavaldžios laidojimo paslaugų įmonės veikla.

Vilniaus arkivyskupija laikėsi pozicijos, kad paskelbta informacija neatitiko tikrovės, klaidino visuomenę ir pažeidė jos dalykinę reputaciją. Jos teigimu, žurnalistų etikos inspektorius neobjektyviai įvertino jos skundą, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus ir tinkamai neįvertino galimų visuomenės informavimo principų pažeidimų, todėl teismo buvo prašoma panaikinti 2025 m. birželio 16 d. Inspektoriaus sprendimą ir įpareigoti Arkivyskupijos skundą išnagrinėti iš naujo.

Teismas su Vilniaus arkivyskupijos argumentais nesutiko. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, žurnalistų etikos inspektorius išsamiai išnagrinėjo Arkivyskupijos skundą, įvertino esmines jame nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, gavo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų paaiškinimus ir argumentuotai įvertino visus devynis ginčytus teiginius.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad publikacijose paskelbti ginčyti teiginiai turėjo pakankamą faktinį pagrindą ir nepažeidė Vilniaus arkivyskupijos dalykinės reputacijos. Teismas pabrėžė, kad publikacijose pateikta informacija buvo grindžiama kelių skirtingų šaltinių duomenimis, o prieš ją paskelbiant buvo kreiptasi į Arkivyskupiją ir suteikta galimybė pateikti savo poziciją. O publikacijose vartotos aštresnės ir vaizdingesnės formuluotės savaime nereiškia, kad skaitytojams buvo pateikta tikrovės neatitinkanti, klaidinanti ar Arkivyskupijos dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija.

Teisėjų kolegija pritarė ir inspektoriaus vertinimui dėl žurnalistės asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbtų teiginių. Teismas juos laikė subjektyviu, tačiau faktinį pagrindą turinčiu situacijos vertinimu, t. y. nuomone. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad socialiniams tinklams būdingas didesnis emocionalumas ir griežtesni pasisakymai, tačiau nagrinėtu atveju kritiškas situacijos vertinimas leistinų saviraiškos ribų neperžengė.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo teigti, kad žurnalistų etikos inspektorius Arkivyskupijos skundą išnagrinėjo šališkai ar neobjektyviai. Vien tai, kad inspektoriaus išvados neatitiko Arkivyskupijos pozicijos nereiškia, kad jos argumentai ir pateikti duomenys nebuvo tinkamai įvertinti.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinais teisės aktais, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Vilniaus arkivyskupijos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Administracinė byla Nr. eI2- eI2-2237-860/2026

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.