Naujienos

Artėjant Vėlinėms teismo bendruomenė leidosi į pažintį su viena gražiausių pasaulyje laikomų Vilniaus šventovių – Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Garsėjanti išskirtiniu barokiniu interjeru, ji stebina maždaug dviem tūkstančiais stiuko lipdinių, kuriuose susipina bibliniai pasakojimai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir baroko simbolika.

Ekskursijos metu daugiau sužinojome apie XVII amžiuje pastatytos bažnyčios istoriją bei jos fundatorių Mykolą Kazimierą Pacą. Šventovės puošybą kūrę italų meistrai Džiovanis Pjetras Petrė ir Džiovanis Marija Galis jos vidų pavertė vientisu meniniu pasakojimu, kuriame greta šventųjų ir biblinių scenų galima išvysti istorinių personažų, augalų, gyvūnų, mitologinių ir fantastinių būtybių.

Klausantis gido pasakojimo buvo galima atidžiau pažvelgti į tai, pro ką užsukus savarankiškai galbūt būtų lengva praeiti. Bažnyčios skulptūros, reljefai ir ornamentai kuria savotišką „sustingusį teatrą“, kuriame kiekviena figūra, simbolis ar scena turi savo prasmę ir istoriją.

Pažintį su XVII amžiaus Antakalniu pratęsė trumpas sustojimas prie Sapiegų rūmų. 1689–1692 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu čia buvo kuriama didinga užmiesčio rezidencija su prancūziško tipo parku, trinitorių vienuolynu ir bažnyčia. Rūmai buvo kuriami turint karališkų užmojų ir turėjo liudyti Sapiegų giminės galią bei aukštą padėtį valstybėje. Stabtelėję prie rūmų išgirdome ne tik jų istoriją, bet ir pasakojimų apie čia gyvenusių didikų kasdienybę, prabangą ir ano meto valgymo įpročius. Šios detalės leido bent trumpam pažvelgti į XVII amžiaus didikų gyvenimą ne tik per istorinius faktus, bet ir per jų kasdienybės pasaulį.

Prieš Vėlines ši ekskursija teismo bendruomenei tapo gražia proga kartu praleisti laiką ir į, regis, pažįstamą Vilnių pažvelgti atidžiau, atrandant jo istorijos, meno ir kultūros sluoksnius.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.