Naujienos

2026 m. vasario 12 d., artėjant Vasario 16-ajai, Regionų administracinio teismo bendruomenė nuotoliniu būdu susitiko su karo žurnaliste, „Žinių radijo“ laidų vedėja ir Vilnius TECH lektore Milda Matulaityte-Feldhausen bei Ukrainos 210-ojo atskirojo šturmo pulko vado pavaduotoju pulkininku leitenantu Volodymyru. Susitikimo tema – „Karas, visuomenė ir valstybė – pabudome?“ – kvietė ne tik klausytis, bet ir permąstyti savo santykį su valstybe.

Pulkininkas leitenantas Volodymyras, kurio šaukinys „Teisėjas“, lietuviškai pasisveikinęs ir atsisveikinęs, dalijosi fronte patiriamais iššūkiais. Jis pasakojo apie alinantį šaltį, sudėtingas tarnybos sąlygas, griežtos karinės drausmės svarbą bei jos užtikrinimą įstatymų lygmeniu. Kalbėdamas apie konstitucinę pareigą ginti valstybę, jis pabrėžė atsakomybę ir būtinybę prisidėti prie savo šalies saugumo. Taip pat atkreipė dėmesį į vis didesnį iššūkį – naujų karių pritraukimą į frontą. Karininkas pasidalijo ir tuo, kaip karo metu veikia teismai: okupuotose teritorijose jie evakuojami ir dirba nuotoliniu būdu, o teismo posėdžiai vyksta per vaizdo konferencijas.

M. Matulaitytė-Feldhausen atvirai ir jautriai kalbėjo apie savo patirtį Donbase, Kurske, Sumuose ir Zaporižioje. Vos prieš savaitę grįžusi iš fronto, ji pasakojo apie beprotišką šaltį, kuris persmelkia iki kaulų – apie tamsius, nešildomus namus, senus automobilius be šildymo, elektros trūkumą ir nuolatinį įšalimo jausmą. „Kartais atrodydavo, kad net pykina nuo to šalčio“, – patirtimi dalijosi ji. Sugriauti kaimai, begalinis laukimas, tamsa ir baimė – tai vaizdai ir patirtys, kurie lieka visam laikui.

Žurnalistė kalbėjo ir apie pavojingą iliuziją, kad mūsų saugumu pasirūpins kažkas kitas. Ji priminė, kad Ukrainoje vis dar nemažai yra vadinamųjų „žduny“, laukiančių „išvaduotojų“ ir kenkiančių savo valstybei iš vidaus. Pasak jos, karas nėra romantizuota kova – tai kasdienė ištvermė, nemiegotos naktys ir nuolatinė įtampa. „Tapome patogiai gyvenančiais vakariečiais, kurie nenori galvoti apie nepatogius dalykus. Tačiau turėdami tokį pavojingą kaimyną neturime prabangos nesiruošti dienai X“, – pabrėžė ji.

Susitikimas tapo ne tik galimybe išgirsti autentiškas karo liudijimų patirtis, bet ir rimtu kvietimu susimąstyti apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę. Pasak žurnalistės, Tėvynę apgina ne lozungai ar trumpalaikė motyvacija, o tylus, tvirtas žinojimas, kad ši šalis yra mūsų namai, ir kad už juos esame atsakingi mes patys.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.