Naujienos

34 metai teisėjos darbo – reikšminga profesinio gyvenimo dalis. Per šį laiką keitėsi teismai, darbo priemonės, bylų nagrinėjimo būdai, tačiau teisėjo profesijos esmė, kaip sako pati teisėja Laimutė Jokubauskaitė, išliko ta pati – būti objektyviam ir nepriklausomam, gebėti analizuoti, išklausyti žmogų ir nepasiduoti kitų įtakai.

Artėjant paskutinėms darbo dienoms Regionų administraciniame teisme, atsigręžiame į daugiau nei tris dešimtmečius trukusį profesinį kelią – nuo pirmosios pažinties su teismu dar 1980-aisiais iki šiandienos. Kalbamės apie pasirinkimus, pokyčius, teisėjo profesijos pamokas ir žvilgsnį į naują gyvenimo etapą.

Jūs jau skaičiuojate paskutines darbo dienas teisme. Teisėja dirbote net 34 metus, tačiau Jūsų pažintis su teismu prasidėjo dar gerokai anksčiau. Kaip prasidėjo Jūsų profesinis kelias ir kas paskatino pasirinkti būtent teisėjo profesiją?

Mano ryšys su teismu prasidėjo dar 1980 metais. Baigusi vidurinę mokyklą pradėjau dirbti Šilutės rajono liaudies teisme teismo posėdžių sekretore, o dirbdama neakivaizdžiai studijavau Vilniaus universiteto (tuo metu vadinosi Vilniaus valstybinis universitetas) Teisės fakultete.

Baigusi antrą kursą pradėjau dirbti juriskonsulte, darbo kolektyve buvau išrinkta liaudies tarėja. Tuo metu bylas teisme nagrinėdavo vienas teisėjas ir du liaudies tarėjai. 1988 ir 1989 metais, po ketvirto ir penkto studijų kursų, po tris mėnesius kaip liaudies tarėja pavaduodavau kasmetinių atostogų išėjusius teisėjus ir nagrinėjau civilines bylas. Galima sakyti, tai ir buvo mano teisėjavimo pradžia. Nuo tada ryšys su teismu tęsėsi visą mano profesinį gyvenimą.

Manau, kad būtent darbas Šilutės rajono liaudies teisme turėjo didelę įtaką mano pasirinkimui tapti teisėja.

O ar prisimenate pirmąją savo, jau kaip teisėjos, darbo dieną Palangos miesto apylinkės teisme?

Puikiai. Palangos miesto apylinkės teisme pradėjau dirbti 1992 metų kovą. Jau pirmą darbo dieną teismo pirmininkas man buvo paskyręs nagrinėti bylą dėl asmens grąžinimo į darbą, o teismo posėdžių grafikas buvo sudarytas net dviem mėnesiams į priekį.

Tą pačią dieną po pietų teismo posėdžių salėje vyko teismo darbuotojų, advokatų, prokuroro ir policijos komisariato skyrių vadovų susirinkimas. Teismo pirmininkas mane pristatė kaip naują teisėją. Kitą dieną buvau pristatyta Palangos miesto merui ir Tarybos pirmininkui. Tad pirmos dienos buvo išties intensyvios.

Po dvylikos metų darbo apylinkės teisme pasirinkote administracinę justiciją. Kas paskatino šį pokytį?

Dirbdama Palangos miesto apylinkės teisme nutariau siekti profesinės karjeros. Tuo metu buvo laisva teisėjo vieta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Dalyvavau atrankoje ir 2004 metų rudenį pradėjau jame dirbti.

Per daugiau nei tris dešimtmečius keitėsi ne tik teismai, bet ir pats teisėjo darbas. Kokius didžiausius pokyčius matote Jūs?

Pokyčių buvo daug. 1992 metų pabaigoje teismuose buvo panaikintas liaudies tarėjo institutas ir nuo tada apylinkės teismuose bylas nagrinėdavo vienas teisėjas. Be to, mano darbo pradžioje teisėjai procesinius dokumentus rašydavo ranka, o juos spausdindavo teismo mašininkė. O kompiuteriai teismuose atsirado tik gerokai vėliau...

Keitėsi bylų nagrinėjimo tvarka: anksčiau bylos teismo posėdžių salėje buvo nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka. Nuo 2020 metų, COVID-19 pandemijos laikotarpiu, teismo posėdžiai pradėti rengti ir vaizdo konferencijų būdu. Dabar nemažai bylų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teisėjai gali dirbti ir nebūdami savo darbo vietoje. Šie pokyčiai teisėjo darbą labai palengvino.

Per tiek metų teko nagrinėti daugybę skirtingų bylų. Kurios Jums buvo įdomiausios?

Labiausiai patiko nagrinėti baudžiamąsias bylas. O administraciniame teisme vienos mėgstamiausios bylų kategorijos neturėjau. Mažiausiai patiko norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo bylos.

Nagrinėjant rezonansines bylas teisėjas neišvengiamai atsiduria ir didesnio visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio centre. Ar kada jautėte spaudimą?

Darbo administraciniame teisme pradžioje nagrinėjant rezonansines bylas pasitaikydavo, kad priešais teismą vykdavo mitingai, o posėdžių salėje būdavo žurnalistų. Tačiau visuomenės spaudimas mano sprendimams neturėjo jokios įtakos. Nemėgdavau skaityti ir spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie savo išnagrinėtas bylas.

Teisėjui tenka priimti sprendimus, kurie kartais labai reikšmingai keičia kitų žmonių gyvenimus. Ar visada buvo lengva apsispręsti?

Ne visada. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas kartais būdavo sunku apsispręsti dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio, nes tekdavo įvertinti įvairias su kaltinamuoju ir konkrečia situacija susijusias aplinkybes. Administracinėse bylose sunkumų kildavo tuomet, kai konkrečiu klausimu dar nebūdavo susiformavusios teisminės praktikos.

34 metai teisėjo darbo reikalauja didžiulės profesinės ištvermės. Kas, Jūsų manymu, padeda neperdegti?

Manau, žmonės perdega tada, kai pervargsta arba dėl tam tikrų priežasčių nusivilia savo darbu. Todėl svarbu ne tik atsakingai dirbti, bet ir mokėti tinkamai pailsėti.

O kokias savybes laikytumėte svarbiausiomis teisėjui? Ką pasakytumėte jaunam kolegai, tik pradedančiam šį profesinį kelią?

Teisėjui labai svarbu būti objektyviam ir nepriklausomam, nepasiduoti kitų įtakai. Būtini analitinis mąstymas, logika, įžvalga ir empatija. Taip pat svarbus emocinis stabilumas ir gebėjimas kantriai išklausyti proceso dalyvius. Žinoma, būtina nuolat domėtis aktualiais teisės aktais. Tačiau kartu teisėjas turi sugebėti ir tinkamai pailsėti.

Po 34 metų darbo teisme baigiasi labai ilgas profesinio gyvenimo etapas. Su kokiomis mintimis jį paliekate ir kur šiandien labiau krypsta Jūsų žvilgsnis – į nueitą kelią ar į tai, kas laukia priešakyje?

Labiau už praeitį mane domina ateitis. Manau, nuo žmogaus gebėjimo gyventi esamuoju metu priklauso ir tai, kiek jis jaučia nostalgiją praeičiai.

Tad ko norėtumėte palinkėti kolegoms ir visai teismo bendruomenei?

Teismo bendruomenei linkiu geresnio finansavimo ir stabilių socialinių garantijų, geros psichologinės atmosferos kolektyvuose, kokybiškesnio LITEKO II darbo. Ir nepamirškite, kad mėgstamas darbas neturi užgožti asmeninio gyvenimo. Visiems linkiu sėkmės ir kantrybės.

Teisėjos biografija

• Gimimo metai ir vieta: 1961 m. Šilutės m.
• Išsilavinimas: 1990 m. Vilniaus universitetas. Teisininko kvalifikacija.
• Teisinio darbo patirtis:

  1986 m. liepos mėnuo – 1990 m. liepos mėnuo Šilutės rajono tarybiniai ūkiai, juriskonsultė
  1990 m. liepos mėnuo –1992 m. kovo mėnuo Šilutės miesto taryba, juriskonsultė
  1992 m. kovo mėnuo – 2004 m. lapkričio mėnuo Palangos miesto apylinkės teismas, teisėja
  2004 m. lapkričio mėnuo – 2026 m. spalio mėnuo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai, teisėja

Kontaktai žiniasklaidai